Mano angelas
Jam tai nerupejo. Ejau arciau jo, bet... Jis norejo kilt ir... Jis neturejo
sparnu... Isigandau... Priejau arciau ir pamaciau, kad jis turi sparnus.
Jie buvo sudile. Plunsknos nukritusios, o ju vietoje tik skyles... Nubegau namo ir pasiemiau kliju, virbalus ir siulus. Atejau prie Uzmarsties ezero ir pamaciau. kad mano angelas ten. Jis gulejo.
Priejau ir pasakiau, kad jam padesiu. Jis nesiklause tik verke Liudesio
asarom... Paemiau virbalus ir pradejau megzti naujus angelo sparnus.
Tada surinkau visas nukritusias plunksanas ir klijais prilipdziau prie
nauju angelo sparnu. Padejau jam prisitikyt sparnus ir jis pakilo. Sake kad mane gali paskraidint, bet as nesutikau-bijau aukscio...
-Tu man padejai uzmirsti Liudesio asaras,o as tau padesiu uzmirsti Aukscio baime.
-Ne. Tau uzmirsti padejo Uzmarsties ezeras, o ne as.. As tik pamaciau tave, o man negalima.Skrisk is cia, nes vel pradesi liudet, juk tokie sparnai ilgai neislaikys taves... Palik mane juk as visada prisiminsiu tave..
Ne, man nepavyko jo atsiminti- Uzmarsties ezeras paskandino mano angelo prisiminima. Bet guledama mirties patale as ji prisiminiau. Jis atskrido ir man padovanojo savo sparnus, kurie man padejo isgyventi.
Jis mire, bet man padovanojo gyvybe. Todel, jis ir buvo tas vienintelis zalias amgelas tarp visu kitu baltu angelu zydruose debesyse...

Komentarai
Beautiful! (: LB LB LB patiko...(:
zalias angelas..grazu. Maniskis turbut butu melynas. Jei toki tureciau.
acha...ir dar kvepia romantika.....
tikslei...grazu...
labai grazu man laaabai patiko