KūrybaEilėraštis

Man vėl taps maloni ryto saulė ir gamta įstabi


mano veidą
bjauroja
karti praeitis,
bet vistiek
aš tikiu dar
kad išauš ateitis
kad surasiu tave
sielos sese,
kada nors tu sėdėsi
ant suolo
ir klausysiesi
paukščių čirpimo
saulė švies tau ir šildis
tavo baltas rankas...
gal aš eisiu pro šalį
paskandintas minčių,
tačiau pilnas vilčių..
tu pakelsi akis
ir nužvelgsi mane,
tavo žvilgsnis švelnus
surakins mano kojas,
kas be ko pastebėsiu tave
aš tikiu kad akimirka
gali būti lemtinga,
atsisėsiu šalia
tarsiu: stabtelėk... žavinga...
vėl pajusiu tą šilumą
kurs senai nejutau,
man vėl taps maloni
ryto saulė ir gamta
įstabi...
aš tikiu dar tikiu
kad surasiu tave...
...sielos sese....

Komentarai