KūrybaEilėraštis
Gersiu vyną
Manyje audra tarp realybės, kur manęs nėra
Klaidžioja namuos baikšti tyla.
Nedrąsiai klausiu aš savęs,
Kas dedasi manos širdies gilumoje,
Saulei nusileidus meldžiu aš Dievo išklausyt maldų,
Kad laikas neskubėtų būnant su tavim kartu,
Kad eidamas žmogus trapiu lemties keliu
Suklupęs nesustotų ties nauju jausmu.
Bijau pažvelgt į saulę ir ištart ne tuos žodžius,
Nes galiu apakt ir likt nesuprastu.
Geriau aš būsiu mažu visuomenės kvailiu,
Pasirinkęs tylą vietoj tai, kas man brangu.
... ir gersiu vyną
Už sielvartą, kuris kankina,
Už savo trapią laimę
Ir didžią sielos baimę.
Komentarai