KūrybaEilėraštis
Man reikejo
Tu vis kalbi apie gražius dalykus
Kai tuo tarpu slysta žemė iš po kojų
Tu to nematai, nejauti, negirdi,
Nes aplink visi dėl to kalti, bet tik ne tu.
Užteks ieškoti ir nesąmones kalbėti
Atsimerk, šaukiu tau, prablaivėk
Kiek gi galima su užmerktom akim gyvent,
Kai tuo tarpu ant kortos mudviejų ateitis.
Užteks, nebenoriu, kiek gi galima žmogau
Jei dabar išeičiau tai žinau, kad pasiilgčiau
Sudie, taria lūpos, o ne širdis
Tavo akys prašo likt, tačiau tu tyli, sudie.
Lietus palydi į naują gyvenimą,
Į gyvenimą be tavęs.
Žengtas žingsnis, jau vėlu
Ką gi aš galiu jei...
... man reikėjo meilės,
O ne jos trupinių.
... man reikėjo šalia žmogaus,
O ne šešėlio nebylaus.
Komentarai
paskutinis stulpelis kazkas pazystamo...
Na jeigu nereikėjo meilės, tai gal ir šito eiliaus rašyt nereikėjo?
Dekui Jums uz demesi ir komentarus. Sekmes kuryboje
man asmeniskai labai grazu..
"... man reikėjo meilės, O ne jos trupinių. ... man reikėjo šalia žmogaus, O ne šešėlio nebylaus. " va sita vieta man patiko...bet seip man kazko truksta...