18
as jau nebezinau kas esu ir ka noriu daryt ir ko noriu is gyvenimo.vakar kai vaziavom i kapines ir prie ju priartejom jau maciau zvakutes.pradejau verkt.na tiksliai bego asaros.aisku prisiminiau ja.juk praejau pro jos kapa ir ten buvo jos tevai.net nenutuokiu ka jie isgyveno/isgyvena/isgyvens.as su ja tik kelis kartus susitikau.na biski daugiau.bet jie juk tevai.kaip jie gali test gyvenima toliau?manau kad gyvenimas jiems turejo sustot.mama net nepastebejo mano asaru.po to uzsukom i 'Tilze' panasiai kaip akropolis tik maziau zmoniu.ir jinai paklause kodel mano blakstienos blizga as tik nusijuokiau o mintyse as zinojau jog ji zino kodel
o dabar net nezinu ka mano jausmai daro man...

Komentarai
Jausmai yra normalu. Patariu jų nelaikyti savyje