KūrybaEilėraštis

Ir vėl...


Ir vėl atskriejo aidas tos dainos,
Apsigyvendamas many,
Dar neužgijo žaizdos, raižytos kadais,
Bet štai ugnis kita rusena jau širdy...

Ir vėlei dygsta dykumoj gėlė –
Tokia trapi, laukinė ir graži...
Saulelė myli ją, paglosto, padaboja...
Ir auga ta gėlė - iš lėto, pamažu...

Bet gal kada įvyks stebuklas didis,
Ir gėlei šypsnį duos lietus.
Tada ji išsiplės, pražys ir... vėl nuvys,
Kaip kad nekurstoma išblėsta ir ugnis...

Komentarai