KūrybaEilėraštis

Tarp dykumos ir vandenyno


Braidai bekraštėj dykumoj tuščiausioj,
Neatsigręždamas ir nesustodamas kely.
Braidai ir galo jos nebematai...
O gal ..ir pamatyt jau nebenori?..

O reikia tiek nedaug...
Lašelio skausmo ir vilties,
Lašelio šypsenos, ugnies...
Ir jau skraidai žydrajam meilės vandenyne!..

Tik nesakyk,..nereikia,..netikėsiu!..
Juk nelaimingas tu esi..žinau..
Mačiau,..anądien niūrūs liūdesio
Varnai krūtinę draskė tau pusiau...(jutai?..)

O reikia tiek nedaug..:
Sustoti, atsigręžt, apsižvalgyt, įsiklausyt...
Ir patikėti -ji tikra...
(Užtektų bent jau panorėti...)

Bet jeigu dykumos "gale"
Švieselę apgaulingą pastebėsi,
Vilios ir kvies tave ji meiliai.
Tai eik!..aš nelaikau tavęs...

Tik kelio atgalios tu nepamirški...
Aš gi žinau - norėsi grįžti čia,
Atgal į mano mažą meilės vandenyną
Nes ta švieselė - tik iliuzija klastinga....

Komentarai

menulio-dukryte

pažįstamas jausmas ir mintys gražu, kai visa tai žmogus sudesto į eiles

muzikante

dekui,zmones...man sis eilerasti8s beeeeeegaloooooooo branbgus....

nepravirkes_vaiksto

3 ir 4 bei paskutinis stulpeliai puikūs

_ManiLLa_

labai patiko