KūrybaEilėraštis
Nieko jau nereikia
Man nebereikia, nė pasakos galo laimingo
Nebereikia svajonių, vilčių...
Aš tik noriu, kad rytdienos dieną
Aš pakilčiau be ašarų, minčių prakeiktų...
Kad nors kartą rankos nedrebėtų,
Kad kalbėti galėčiau be skausmo gerklėj,
Kad neprisiminčiau aš daugiau nieko
Tik tai kas gerą, kas juoką sukeltų širdy...
Nebereikia man laimės didžiulės
Nebereikia, kad sektus be galo kely
Man tereikia, kad saulė pakiltų
Ir sušildytų taip, kaip tu negali...
Komentarai
O man patiko rimas ir optimistiškas požiūris į viską...Nors atrodytų pas tave viltis vis tiek yra,nors viskas būtų jau senai sužlugę....10/10....O aš dešimt balų daviau,nesusilaikiau....
Šitas nėra tas, kuris patiktų labiausiai iš tavo eilėraščių. Manau neblogai, patiko. Tik tema jau liesta daugybę kartų, pabodus tematika, o rimas tavo eilėraščių vienodas, paekspermentuok.