KūrybaMiniatiūra

Palikau tave


Palinkęs rudens lapas prie krauju ašarotų akių,
aš matau, kad saulė ar dangus man artimesni, nei tavo alsavimas, žvilgsnis...
Paklausyk, gal trapi akmens luito rauda primins tau mano širdį-
O gal tu tik toliau rašysi savo gyvenimą ir galvosi, kam aš tau reikalinga.
Ir štai, kad ir šiandien žiūri į mane, gal su panieka, gal su gailesčiu...
O aš tyliu...
tu toliau stebi mane, gal aš tau pirmą kartą atrodau graži?
gal tau graži mano balta suknelė, kruopščiai prigludusi prie mano šalto, pamėlusio kūno?
paimi mano atsisveikinimo laišką...spaudi jį drebančiom rankom..
Prašau mažyti, tik neverk,..nenorėjau...
paskutinį kartą paglostai mano baltus lyg albinosės plaukus...
taip norėjau rėkti:
-Mažyti, myliu tave,bet... atleisk, lieki vienas, pagaliau išsilaisvinęs iš nesibaigiančių kančių su manim ar be manęs....

Komentarai

indrutea77

Manyčiau, kad galima šią miniatiūra praplėtoti., nes dabar ji šiek tiek trumpoka. Bet šiaip idėja man patiko, kalbama truputį perkeltine prasme ir tai puiku