KūrybaEilėraštis

vėl ruduo


ruduo…
vėl liūdesys kankins
manas akis
ir šaltas sapnas naktimis
kaskart į neviltį
lydės pavargusias mintis
vėl degsiu savyje…
sava aistros ar pragaro ugnim…
dažniau kartosiu mirčiai “Tu”
ir Dangui neišdrįsiu “Jūs” sakyt…
širdyj audra skausmu
žais laimės likimu …
erdvėj kaskart
greičiau numirštančių dienų
ir gimstančių naktų …
vėl jausiu savyje
vienatvės šalčio virpesį …
gyvenimo ruduo…

Komentarai

Lijundra

Labai patiko pirmoji pusė, iki " ir Dangui neišdrįsiu “Jūs” sakyt…", nuo kitos eilutės išsiderina ritmas, mažiau poetiško lengvumo, daugiau "tratata" kita vertus... " kaskart greičiau numirštančių dienų ir gimstančių naktų erdvėj širdyj audra skausmu žais laimės likimu … vėl jausiu savyje vienatvės šalčio virpesį … gyvenimo ruduo…" Sukeitus eilutes vietomis, ritmas ir lengvumas yra išlaikomas. Tiek technikos. Prie turinio neturiu ko prisikabinti. Paprastas, aiškus, skaudus, tiesa, nieko naujo nepasakyta, bet dviračio juk nebeišrasi. Patiko. Palietė.