|
Del ko werta aukotis? Del zhwilgsmnio, kuris tik atrodo meilus? Del shypsenos, kuri ish tikruju yra pajuokianti, nors tau atrodo shilta ir draugishka? Ar del meiles? Del meiles, per negalejai ne bluosto naktimis sudeti. Del tos pachios meiles, kuri tau suteike tik kanchias? Del meiles, deka kurios pasakymas, kad wisas tawo gywenimas nuejo shuniui ant uodegos, tera per shwelnus, kad apibudintum wiska, kas tau nutiko ir kaip tu jautiesi.
|
Komentarai
gal ir gerai baigsis...tikiuosi...
o gal tai tik dar vienas gyvenimo tau pasiustas ishbandymas? juk ne tu pirma, ne tu paskutine, kuri nusivyle meile...ne tu pirma, ne tu paskutine, kuri dar pamils...
Na... Kad ir ka tau butu meile padarius, niekas nesvarbu. Jei tik butu proga, del jos dar ir dar karta padarytum bet ka. Atiduotum visa save, atiduotum viska, ka turi... Nes taip yra. Meile yra toks jausmas, kuris gali visiskai pakeisti zmogu. Kad ir kaip ten butu, kad ir kiek skausmo ji butu suteikus, vis delto, gerai, kad ji yra. Nes tik per ja kartais supranti daugeli dalyku... ;]
tawo zodziai man kajp pejlis i sirdi