Akys... Kodėl tos akys veidrodi taip žiūri į mane? Jos tyliai kažko maldauja... jose toks gilus ilgesys to ko dar nepatyrė... ir tie žibantis karoliukai išlėto riedantis žemyn... aš vis žiūriu į jas, o jos į mane.. nagrinėja.. ir vėl pasineria į dugną. Ten taip gilu ar tu žinai? Ar kada nors matei tas maldaujančias akis, kuruos tave smelkia iki širdies gelmių? Ko jos nori ir maldauja, ko jos ilgisi?.. ima lietis vaizdas ir aš žinau nei jos nei aš nebeturime daugiau jėgų žiūrėti vienas į kitą...

Komentarai