Daug
Kai nori kanors paskayti, bet negali, nes atroda dusti.... Kai skausmas temda samone, o tau sako, kad tu turi tiek dauk, kad liudeti yra egoizmas, kad viskas bus gerai... Kai nori rasti atasakyma ir tau tik pasako toks gyvenimas... Kai nori bendrauti, pasakyti labas, o po keliu susirasymu lieka tik noras ir daugiau nieko... Kai paziuri ir mintys sukasi ir niekaip negali ju sustapdyti... kai nematomas durklas pjasuto tavo kuna ir siela... ka tada daryti ar yra iseitis? Ar tada rastum, bent viena kuri laikai draugu kuris tave suprastu ir paguostu, kuris nuslostytu asaras ir pasakytu tu man reikalingas... ar tada yra, bet viena butybe kuri suteiktu, bent laseli meiles ir supratimo... Kai ieskojimai tampa beprasmiai, o ieskoti tampa egoistiska... kai norai tampa tik iliuzijomis arba sukemis pjaustanciomis viska iseilies... kai nori,o negali kai sieki, o nepasieki tesiok sustok kur eini, arba tesiok buk kaip esi ir pamastyk, arba tesiok pasistenk isnykti... juk jei tai padarysi skausmas neisnyks, bet savime suprasi kode viskas yra... bet supratimas nepades tau visko sutvarkyti.,.. bet juk tai neimanoma... tiekto apsizvalgyk.. negi niekas nekelia dziaugsmo ar kokiu graziu prisiminimu kurie nenuvestu iki skausmo? deje kaskode pati zudai save ir savo mintimis siela tai kas yra brangiausia ir tode esi visiskas egoistas, nes ieskai kasko tesiok bandai ieksoti zmogasu silumos... supratimo arba tesiok bendravimo..

Komentarai