Mes vis begam ir begam gyvenimo keliu

As ir begu nors istikro stoviu vietoje

Klausau muzikos ji tokia dieviskai grazi, nepakartojama eina giliai giliai dievinu ja

Noriu nupiesti kanors grazaus ir neskysto, nes kury laika piesiu gal ir savotiskai grazu, bet kazko truksta kazko permazai, bet nezinai ka dadeti

Sedeti ir klausyti tylos nors iskart pradeda skambeti absurdisko mintys kurias sunku nuvyti salin

Kaip gera kartais sedeti apkabinus kelius ant palanges ir ziureti pro langa i zmones dauguma taves net nepastebi. Gera jie juk visi turi savo gyvenima savus dziaugsmu ir liudesius taip keista kai jie slenka pro sali

Kartais keista guleti ant lovos ir vel ziureti i liubas jos grazios bet istikro ziuriu ne i jas jos susilieja o mintyse gimsta vaizdai kurie negali buti istrinti

Kaip kieta guleti ant grindu ir jausti kaip asaros geriasi i kilima nors noretum pajusti ju suru skoni

Ir vel bandyti ieskoti ir blaskytis tarp iskilusiu sienu


Galbut reiketu tyleti uzsidaryti ir niekam nekvarsinti galvos, bet kodel tai pasirodo taip sunku?

Manyje spurda tukstanciai minciu ir begale jausmu jie grazus tik as paimu teptuka ir sumaisau juos su juoda bei raudona, Kodel? as nezinau taip juk graziau.. susilieja ir niekas nepastebi kas buvo pries tai ir nebegales sugriauti, nes as pati tai padariau...

Komentarai