
O.o

Aš ėjau į tylą tūkstančiais kelių..
Bet dar nei karto nesupratau tikslų...
Aš visada stengiausi tūrėti vilti,
Globoti ir saugoti ja,
Bet taip dažnai bedvasei vejai
Užpūsdavo ir išnaikindavo...
Ir kas karta aš kurdavau vis nauja
Ir vėl išsigandusi dairiausi...
Karameline iliuzija
Ir rožinei akinukai,
Ar gi nežavu?
Aš ėjau palengva, kad viltis įsidegtu,
Aš ėjau į tikslą, kad viltis neužgestu,
Bet aš neįstengiau, išsaugoti,
Nes tik praradusi suprasdavau, kad praradau...
Kodėl tik suradęs skausmo niuansą
Zinai, ką tūrėjai, bet nebeturi?
Kodėl tik pasiekęs bedugne,
Supranti, kad be reikalo viską ką tūrėjai nebranginai...
Ir supranti, kad tik tu vienas dėl to kaltas...

Komentarai