..staiga iskakur pajutusi jega ir nora istrukti is to suvarzyto kiauto ji kaska perplese ir islindo... ilgai mankstino sparnelius, nes bijoja pakilti juk tai jai pirmas kartas, o dar zemai mate kaska kieta... ir stai ji isidrasino ir pakilo ir pajuto toki svaigu laimes troskima, ji skraide aukstai aukstai mate kaip saule ritinejasi dangumi.. Lanke geles ir zvalgesi didziulemis akimis viskas buva taip nauja tai miela, ir taip saugu.. ji mate dauk panasiu i save ir nors vejas blaske i visas puses ji skrido ir klause kitu ir kaikurios jai pasakoja istorijas, bet ji neklause ir netikeja, kad viskas gali pasikeisti... Staiga pastebeje, kad ima viskas blukti ir tampa dangus vis tamsesnis ir tamsesnis ji nesuprata kas cia darosi... ji isvydo begale sviesliu ir troskimas rasti saule ir laime ja trauke prie ju, bet jos buva saltos ir visos tokios neryskios ir ji isvydo viena ypac ryskia ir nuskrido prie jos... kai jau atrode ji pasiekiama. jau taip arti sutrukde kaskas nematoma, bet ji taip noreja ja pasiekti.. bande dar ir dar ir kai jau nebesugebeja pakelti sparneliu guledama ant saltos gelezines palanges isvydo, kad prie tos sviesele sedi maza mergaite ir ji verkia, nes negali pasiekti saldainio tik kaskokia saldianio... maza mergaite nemate jos ir zino, kad vistiek jos laikas baigesi ir iseidama i amzinybe suprata jok tas kaskas riedantis jos akimis yra asaros...

Komentarai