Ei, juodas, prasmek skradžiai žemėn!

Niekada nesugebėjau perlipti tave supančios spygliuotos vielos tvoros. Kaip ir niekad nežinojau, ar tu norėjai, kad mėginčiau. Taigi nusprendžiau tave pamiršti. (Per daug susibraižiau). Beveik pavyko...tam tikru oru, kaip nors ypatingai šviečiant mėnuliui ar skambant tam tikrai muzikai vis dar sudiegia randus...beveik.

Tad nedrįsk (dar kartą) visko sugadinti! Traukis šalin. Savo ūgiu užstoji mano saulę. Nešk juodais batais, juokingai užrištais raišteliais, apautas kojas iš mano erdvės. Savo nikotino prisigėrusiais plaučiais vagi mano orą... Kodėl mane persekioji? Kodėl pradėjai tai daryti būtent tada, kai maniau išmokusi tavęs nematyti? Pasiilgai to kurtinančio riksmo, kurį išvysdavai kaskart susidūrus mūsų akims?!..

Nors ne, neatsakyk. Tu man nieko nereiški... Greitai nieko nereikši...Pradžia jau yra. Pasistengsiu. Išmoksiu! ...širdžiai neįsakysi?.. cha! Juokiuosi tau tiesiai į veidą. Tikiu, turiu tokią teisę.

Beje, atskleisiu tau paslaptį - nekenčiu žmonių, kurie mato mano ašaras...

Komentarai

undinke

hmm.... geras

LadyLove

mmm geras

alamanda

labai labai jegovai! nusivylusios, iskaudintos, bet stiprios ir nepasiduodanios panos kalba! labai suzavejo! ne daug kas sugeba sitaip laikytis po ivairiausiu smugiu... pavydziu tau to... labai pavydziu, nes as taip negaliu, kad ir kaip noriu... zeminsiu save, isstatysiu i visiskai be garbes ir orumo, bet padarysiu viska, kad JIS buru su manim, nors jam to ir nereikia... paskolink tos stirybes ir man, prasau!

ewana_

grazus ir zawintis nuosirdumas. labai patiko.

Solitary

labai nuosirdziai pasakyta.