
(...)
"Yra daug tų, kurie nusipelnė mirti, kaip ir tų, kurie nusipelnė gyventi"
https://www.youtube.com/watch?v=73ufwrT_ Ov4

Negi visa tai gali būti tiesiog atsitiktinumas. Kodėl visada taip nutinka žmoniems, kurie turi dar begales ko nuveikti. Aš neklausiu, teigiu.
Kodėl išgirdus kažką baisaus, norisi juoktis. Po to verki. Tada grįžti prie rutinos.
Dievo nėra arba jis šiandien mirė. Jei yra yra, nėra teisybės. Sunku nieko nekaltinti, bet reikia. Su mirtimi nereikia susitaikyti, reikia tiesiog negalvoti apie ją.
Kai kuriems, turbūt ir man, reikia sukrėtimų, kad išmoktų gyventi. Mes per daug burbame, apskritai per daug kalbame ir per mažai jaučiame.
Tai ne siena, ne užtvara ar žodžiai ir akmenys gulintys - tai nematoma styga.
Mes planuojame kaip absurdo herojai, o viskas eina. ir tiek.

Komentarai
oi, gaila...
Drauge mire. Dabar kitos drauges mama snd suzinojau, kad serga.
kazkas is tavo artimu, mylimu guli onkologiniame skyriuje, supratau? ar net jau nebe?
Parašiau komentarą ir pamačiau dar kartą savo parašą, jis man priminė viską, kas vyksta dabar... Pasikeisiu jį.
Na jau parasiau; negerai cia, bet taip yra.
nieko neparasei parasei ne ten uzmirsai parasyti ???