
ir vel Jis valgo...ir tave, ir mane.
"Aš mėgaujuosi gyvenimu, bet jis mane valgo..."
Netikėtai į galvą šauna gal ir visiškos nesąmonės, bet geriau pagalvoji ir atrodo, kad gal vis dėlto dalis tiesios yra.
Žmogus-kaip maza skruzdėlytė. o mes kartais taip susireikšminame, jog atrodo, esame svarbiausi pasauly...
O mus gali nugalėti, net nepaklausę, norime to ar ne.

Įsisiautėjusi stichija neklaus tavęs,ką nori veikti grįžęs namo, ką valgysi pietų ir kokius darbus ketini nudirbti. jai nesvarbi nei lytis, nei socialinis sluoksnis, nei pinigų kiekis tavo piniginėj.
JI pyksta ir jai nusispjaut ant tavęs ir kitų.

Gali kiek nori galvoti, kad gyvenimas yra gražus, gali prašyti ar net maldauti.Pažadėti viską, ko nedarydavai anksčiau-dabar tegali tik gailėtis. Visų pirma savęs, nes tokia jau ta žmoniu prigimtis-visi mes egoistai, vėliau gal ir kitų, jei liks gailesčio.
Neapgaudinėk savęs.
Tikrai nežinai, kas tavęs laukia...už šito, kito ar trečio namo kampo.

Komentarai
kadanors visi mes mirsim, tik nezinia kada. O gal ir gerai. gyvenam ir svajojam apie rytdiena, nors nezinom ar jos sulauksim. O iki tos ipatingosios dienos (ar nakties) netekciu neisvengsim. Juk nieko nera amzino