https://www.86oilpaintings.com/picdata/Famous%20painter/Lord%20Frederick%20Leighton/12/ww018.jpg
Ji atsikele ir, palikusi savo azuoline isdrozineta lova su baldakinu, lengvu zingsniu zenge link veidrodzio.
Stengesi issukuoti plaukus, dazesi akis, lupas. Slepe savo tikraji veida, nes nenorejo atrodyti pilka. Trosko, kad ja pastebetu, kad ja zavetusi, kad ja girtu. tik zodziai, sakysite? ne, deja, ne tik, jai to reikejo.
Moters grozis gali daug ir ji sita puikiai zinojo.
Suskambinusi varpeliu kviete tarnaite, kuri turejo suverzti jos korseta ir pabaigti sukuoti plakus. Tik viska atlikusi ji nusileido laiptais pusryciauti. Tevas su motina pasveikino su labu rytu puikiai atrodancia dukra ir primine apie sivakar vyksianti pokyli. Mintyse jie jaute, kad ju mieliausioji bus vakarelio deimantas, kad butent i ja kryps visu lordu ir grafu akys...
Jaute sita ir Rozalina- jai buvo smagu patraukti vyru zvilgsnius, taciau sitaip ji tik zaide, norejo isitikinti, kiek vertas butent jos grozis. kodelgi nepasimegauti jo galia? Prie demesio ji buvo ipratusi, tevai jau neisivaizdavo ne vieno pokylio be savo jauneles.
Kasvakar ji sudavosi sokio sukury su vis kitu turtingu vaikinu, ziurincio i ja, kaip karta pati prasitare tarnaitei, vilko zvilgsniu. Dzentelmenai jai dovanodavo geles, kviete i teatrus, prase jos rankos, lepino brangiomis dovanomis.
Rozalina buvo kitokia...
Nerupejo jai nei muskusu kvepiancios karietos su kostiumuotais vezejais, nei glebiai roziu. Tuose daiktuose ji nejaute gyvybes, visi jie buvo mire.
Niekas nesistenge jos galvos kvarsinti ivairiais, anot vyriskiu, paistalais apie muzika, daile ar zmoniu santykius. Visi daug mieliau su ja sokdavo, buciuodavosi, vaiksciojo zydincias sodais ... Buvo ji grazus papuosalas vis kito jaunikio rankose, bet jautesi kaip muse, istrigusi vorui i tinkla.
Lordams nebuvo idomios jos mintys, o gal jie apskritai netikejo, kad ji gali ka nors mastyti. Juk ji tik moteris. Tokia, kuri papuosia kasdienybe, kai si tampa niuri.
tevas kasdien pykdavo ant Rozalinos, kad ji vis atsisakydavo teketi, vadindavo ja islepusia panelyte, kuri pati nezino, ko nori...
Jaunele buvo kitokia nei kitos jo dukros.
Savo sapnuose ji gyveno taip, kaip trosko. Ten patirdavo stiprius mylimojo apkabinimus ir galejo jausis tvirta, ten galejo skaiciuoti zvaigzdes, o ne nuo krumo nuskintus rozes ziedus, kurie po poros dienu nuvys. Galejo sakyti, ka masto, nes buvo gerbiama. Cia ji genejo gyvatvorses savo soduose ir leke maudytis su miestelio jaunimu. Nebuvo priversta sokti tada, kai nenori, kasdien verzti liemeni korsetu ir dirbtinai sypsotis.

Rozalina buvo kitokia.
https://alloilpaint.com/orientalist/a36.jpg

Komentarai

Funcybabe

"Nebuvo priversta sokti tada, kai nenori, kasdien verzti liemeni korsetu ir dirbtinai sypsotis." ech.. ;>