noriu, kad kazkas liktu.

Siemet baigiu mokykla

Laukiu 100dienio, isleistuviu, gal net ir egzaminu savotiskai laukiu.
Nelaukiu tik issiskyrimo.
"Kai kurie ateina i musu gyvenimus metams, keliems, kai kurie pasilieka ilgesniam laikui"

Taciau norisi, kad kazkas liktu is sio, mokyklinio tarpsnio.
Ir visai nesvarbu, kad man dabar uzkraunama tyli atsakomybe:
" Nebandyk gauti maziau nei 95, kitaip busi juoda deme ant blizgancio licejaus perlo..."[kaip snd kazkas gerai pasake]
kas buvo licejus? miela vieta, kur silta ir visi supranta vieni kitus.
kaip yra dabar? sunku pasakyti, bet santykiai tarp mokiniu ir mokytoju atsalo, mumis jau nebera pasitikima sitaip, kaip anksciau. ir daiktus jau kazkaip nejauku ant palangiu palikti...o jeigu?..

Nemegstu planuoti i prieki, bet vis tiek...visi mes is prigimties planuotojai, kaip kazkada jau rasiau.

Kaip ten bebutu, braukiu tylia asara uz siuos visus metus, per kuriuos teko daug patirti ir daug ismokti.
Gal jau nepatirsiu jausmo, kai nesuprantant matematikos apsipili asaromis, nes net arkliskos pastangos nepadeda. o asaros atveria akis ilgam.
Visa gyvenima atminsiu 100tadieni, kuris buvo geras tikraja to zodzio prasme, nes mateme po vakaro is laimes verkiancius 12okus.
Atsiminsiu tas dienas, kai man buvo isties nelengva, kai pykti aplinkiniams eme sugerti knygos bei muzika.
ilgai atminsiu per vokieciu pamokas uzpludusi beviltiskuma, kai nesupranti bent 90 proc zodziu...

Ilgai atminsiu uzplustanti nerima, kuris sako, kad viskas priklauso dabar jau tik nuo taves.

Tik nuo TAVĘS.

Komentarai