pilni delnai lietaus

Šiandien supratau, kad man visgi patinka lietus. Tik jis turi būti smarkus ir su vėju, panašus į audrą.

Gražu, kai lašai kapsi ant pilko asfalto apšviesti mašinų šviesų.
Kai įsiklausai, net girdi ramų šniokštimą.

Atsiminiau vieną eilėraštuką, kur mokiausi pradinėse klasėse:

Lietus plonom stiklinėm kojom
Po visą sodą bėginėja,
Lazdyno žalsvos šakos moja,
Džiausmingai krūpčioja alėja"

Mano mėgstamas lietus ne toks. Poetės/to aprašytasis turėtų turbūt žmoniem sukelti milžinišką džiaugsmo ir pasigėrėjimo antplūdį. Maniškis- toli gražu...

Pagalvojau, kad einant gatve lyjant mano mėgstamam lietui, tiktų klausyti A. Mamontovo-Liūdesio angelas arba Sigur Ros-Glosoli(ar kt.), galbūt tiktų ir Apocalyptica.

Jei kas nors nufotografuotų šį lietų, nuotrauka turėtų būti juodai balta su gatve skubančias žmonėmis, kurie susigūžę po savo didelias skėčiais.
Žmonės nemėgsta pilko lietaus, jis primena liūdesį.

Keista, bet turbūt jie pamiršta, kad po tokio lietaus įsivyrauja kone mirtina tyla ir ramybė. Tiek danguje, tiek ir ant žemės.

https://www.zauberbilder.de/d/57774ac7c11654028d7c216acf0934f4.jpg

Tada būtų įdomu nueiti į Užupio kapines ir pažiūrėti į angelus, kurių veidais tekėte tekėtų lašai. Vėjas gainiotų medžius, o jų šniokštimas priverstų nugara bėgti šiurpulius. "Va kur susiduria du pasauliai."-turbūt pirštųsi į galvą mintis.

Keista, kaip visi nori vien tik saulėto oro, ramaus vėjelio ir panašių dalykų. Juk lietūs, audros bei žaibai turi ne mažiau žavesio. O audringa jūra net daugiau...

https://www.lod.org/LightningLab/550px-Lightning_cloud_to_cl.jpg

Juk tokių dalykų kaip... kaip stovėjimas po skėčiu vidury miško žaibuojant ar blaškymasis su valtimi užklupus audrai ežero viduryje, neįmanoma pamiršti, o saulėtos dienos kartais visai vienodos.

Taip, buvau pasiilgusi lietaus. Šiandien sugebėjau tai suprasti.

Komentarai

NataliLT

Jei jau tikrai ketini ten vaziuoti, galesiu parodyti ta vieta tiksliai maps.lt, nes vien is tokio pasakymo turbut sunku.

NataliLT

Ji netoli Daugų, o matosi nuo Padaugės kaimo ežero kranto. Patarčiau važiuoti su mašina, nes transporto ten striuka. Prikalbink kokiąą kompanija, kad kazkas masina turetu.

nemiegu

Mmm, vadinasi, reikės kažkur Dzūkijoje ieškoti Padaugės kaimo. :-D Kadangi nei Alytaus, nei Varėnos 'aplinkoj' nesu buvusi, bus įdomu. Rrr, vasara, here I come :-D. Tik nežinau, kuri vasara - jau ši ar tik kita? :> Tada tiksliau gal sakyt 'raudonų plytų koplyčia kitapus ežero prie Padaugės kaimo, here I come'. :-D Jau noriu ir ją pamatyti. Tik, rodos, važiuojant į Biržus pakeliui tikrai nebus

NataliLT

Ežeras vadinamas Daugų arba Didžiuliu, yra Dzūkijoj, tarp Daugų, Alytaus ir Varėnos (žymiausi objektai, kurias galiu nusakyti ) Koplyčia yra netoli Daugų. Iš mūsų kaimo (Padaugės) nuo ežero kranto ji priešais, tiesa, dabar kiek apaugo medzias,tad reikia isiziuret.

nemiegu

O mums, nežinau, kažkaip visiškai nebaisu buvo. O gal tiesiog nebuvo laiko bijoti. :> O tas ežerų paviršius.. Jis ir šiaip nepaprastas, o dar audrų metu.. Beje, koks ten ežeras buvo? Šalia tos raudonų plytų koplyčios. Galvoju, turėtų būti labai gražu.. :>~

NataliLT

Jop, mes irgi sunkiai grizom, oj , visada atsiminsiu, kai lūžo irklas ir valtelę į nendrynus nunešė vėjas. O nendrynai toli nuo to kranto, kur išplaukėme, tad valtelę teko stumti išlipus. O plaukėme į kitam krante esančia koplycia is raudonu plytu. nuplauke pajautem, kad bus audra, bet buvo taip grazu ant tos koplycios kalno... Neskubejom. Baisu pasidare tik ezero vidury. Bet kartu ir nepaprastas grozis. Per audras ezero vidury debesys vandens pavirsium vaikso. Nuostabus vaizdas.

nemiegu

blaškymasis su valtimi užklupus audrai ežero viduryje