Savaitgalis Pavilny(tesinys) ir keistas sapnas

apie 13,00 isvaziavom is Vilniaus i drauges soda, esanti Pavilny. Po truputeliu paklaidziojimu galu gale radom 31 autobuso marsuta ir nuvaziavom i sodus. Drauges sodo ieskojom dar kazkur pusvalandi.
O pasitiko mus senas (kaip sake bendraklases mociute, mazdaug 100 metu senumo) namas, salia kurio taip pat radom visokiu idomybiu. istorija likusias detales samoningai nutyli...
Pasigaminom valgyti ir isejom i Belmota, kuris buvo vos perejus gelezinkeli.
labai grazus parkas tik jame pasigedau...laukines gamtos. nekenciu, kai visi pakampiai veja apsodinti ir isciustinti.
Nuejom iki Packoriu atodangos (didziausia Lietuvoj) pasdeti ir kortom palosti.losem, losem ir staiga is nezinia, kur kitoj pusej Vilneles prie atodangos atsirado zmogus. Kiek pastovejes jis eme kopti i atodanga pacioj auksciausioj vietoj. Stai del tokiu beprociu ir griuva atodanga, tada masciau. Gal jis girtas, gal susilazino, gal zmona ka nors pamete-varinatu apmastymams radom daug. ilgainiui zmoniu prie atodangos gausejo ir visi aptarinejo tai, ka mato, o musu kopikas jau buvo atsidures kazkur pusiaukeleje. o atrode jis, beje, gan neiprastai kaip tokiam zygiui-devejo pilka kostiuma. uzgniauze kvapa laukem, kas bus toliau, kai jis pasieks ta vieta, kur skradis jau gerokai pastateja... siaip ne taip jis atsikapanojo iki pusu saknu, bet tada jau buvo kliutis-kaip perkopti per jas...
Stoty musu jau lauke, tad nusprendem judeti, vienas klasiokas liko stebeti atomazgos.
Atsiprasem draugo uz velavima ir pazaide fulia su plastikiniu buteliu ejom namo zaisti Alias. Tada kepem saslus ir valgydami snekejom apie juoda humora. daugumai kazkaip nepatiko sis mano pomegis. kodel? na pagr argumentas buvo-per ziauru. na gal.
tada atejo laikas eiti i kapines, buvo 23,30. apsirengem idomiai (kaip galit paskaityti pirmoj daly...) ir isejom gan pakilios nuotaikos. eidami plepejom apie siaubo filmus, Simpsonus ir apie zmoniu reakcija, jei mus sutiktu. siaip nezinau, apei ka snekejo kiti, nes nelabai klausiau.
Didziausias adrenalinas pakilo, kai ejom uz baznycios ieskoti kapiniu. Pasukom i viena gan gudu keliuka ir atsidurem privaciame sklype. Kapiniu ne kvapo...Stgaiga i musu puse eme vaziuoti masina. visi nutilom ir nusprendem palisti uz krumu, kad jei ka nepamatytu po svetimas valdas landziojant-veja gerokai pratrypem...gal ten net ne veja buvo, aij, nesvarbu.
Galu gale nusprendem eiti namo-kapines juk nesirode. pagailejom gyventoju sveikatos ir miego ir pasukom per miska. zliugsinciais batais ir slapiom kelnem grizom namo. ten, laimei, lauke arbata ir miegmaisis susile ejom i apatini auksta paziureti ten irengto muziejaus. ten buvo labai daug originaliu paveikslu, nuotrauku ir siaip visokiu antikvariniu daiktu.istorija pikantiskas detales vel nutyli.o ju, patikekit, buvo

Ryte atsikelem su skaudanciom gerklem, o kai kas ir galvom. sunkus rytas buvo. dar klasiokas spango, kad as nakti jam issisnekejau visas savo paslaptis...
Grizau apie 16,00, padariau nd siaip ne taip ir nuejau miegoti...

Sapnavau Pavilni. mudvi su klasioke ten gyvenom kaip namuose.
Siandien jai papasakojau ji ir sako-rimtai, galim. bet cia dar rekes daug, daug, oj daug nuspresti...

bet as noriu ten, kur miestas is virsaus atrodo toks niekingas ir menkas...

Komentarai