"zinok tu padejai man vel pamatyti pasaulio grozi, suprasti, jog negaliu iseiti, jog esu reikalinga kazkam...tu suteikei jegu kazko siekti, vel stengtis gyventi..."
tariu siuos zodzius siandien oriu, bet tikiuosi kada nors juos istarti Tau i ausi...
aciu, tiesiog aciu Tau
|
Komentarai
pasakyti vienas kitam tai be galo sunku... mes mieliau kartojame tai orui...
visada malonu gauti padeka...manau mums reiketu dazniau kartoti kad mums reikia vienas kito
del to kito, tai visaip gali buti...viskas vyksta kazkaip per daug greitais tempais, stabdzius reikia isijungti... taip, tu teisi, tas jausmas nemalonus...
Neapgaudinek nei saves, nei sirdies. Nepabegsi, kad ir kur begtum. Nors kitam pasaulio kraste atsidurtum vis tiek apie ji galvotum... Nesmagu ane?... Bet ka darysi. O del to... Kito ten, tai nesijaudink, paaiskes anksciau ar veliau, patinki tu jam, ar tau tik taip atrodo ;]
pastaruoju metu as tik begu nuo blogu dalyku... lekiu ten, kur gera, silta man ir mano sirdziai. nors ji nuolat ilgisi jo...budama kitur, ji kazkiek pamirstu...trumpam...iliuzija...
prispausta-medzio rašė: tau jis padejo pamatyt tikraji pasauli, be iliuziju ir su visa ziauria tikrove ;] nieko cia blogo... visiem to reikia. kartais gerai yra patirti nusivylimu, kad suprastum, koks is tikruju yra gyvenimas.
tau jis padejo pamatyt tikraji pasauli, be iliuziju ir su visa ziauria tikrove ;] nieko cia blogo... visiem to reikia. kartais gerai yra patirti nusivylimu, kad suprastum, koks is tikruju yra gyvenimas.
pasisnekesim, kai susimatysim... cia ne apie vyti... jis tikrai man nepadejo pamatyti pasaulio grozio, oj kaip nepadejo...[bet po velniu tas jausmas dar yra]
na taip... tiesiog buk ir lauk. jei bus lemta, tai kada nors zodziai bus ne orui, o Vyciui. tarkim ;]]~ ar dar kokiam. geresniam. ir siaip. laikykis.
as irgi savotiskai juos myliu, tad turiu duoti jiems laisve... meile...sunkus zodis man... dekui tau, nepazistamas zmogau [adeline], kad bandai suprasti mano jausmus, nors tau is to jokios naudos...
o tu juos laikyk... buk su tave mylinciais zmonemis... o jei tau atrodys, kad jie nuo taves nusisuka- neverta verkti... tikraj yra dar kazkas, tave mylintis...
tikrai. bet jauciu, kad kakzaip ilgainiui tokie jausmia gali isblesti ir vel zliumbsiu savo kampe.
dazniausiai tik kokiaj nelaimej ar luziuj ivykus zmones supranta kaip yra is tikruju...
man gyvenimo beda padejo praregeti.
malonu, kai zmones supranta, kad yra kazkam reikalingi ir mylimi... daugelis to ne mato ir puola i nevilti...
P.S. as neisimylejau, tiesiog pasijautau mylima.