KūrybaEilėraštis
Kelias į širdį
Tu pašvieski man kelią į atvirą širdį vielinę.
Su akim užrištom, sparnais apkarpytais,
Basa aš einu keliu, kvėpuodama viltimi begaline,
Ir ištraukiu vielutę iš po rūbo, lyg baltojo ryto
Galą radau, bet pabaigos.. visgi niekaip.
Ir pulsuojančią akį ramiai aš uždengsiu
Vandenynai akyse ilgėliau užsilieka,
Ir padaro mane tokią tylią ir menką,
Juk visai neseniai kančių kampe aš sedėjau
Kam man reikia tos saulės ir gėrio?
Jei jau viską seniai paleidome vėjais?
Lyg širdis susiraičius stebėjau.. stebėjau..
Susirasiu aš angelą broliškai tylų
Stengiuos užbaigti dar nepradėtąją bylą
Užsimiršiu kad moku kalbėti, skaičiuoti baltuosius paukščius
Ir tyliausiai pakilus nuo sienos, vis kartosiu, jog tave aš myliu.

Komentarai