KūrybaEilėraštis
Kurčias rytojus
Ar skraidytų dangus
Jei naktis pragiedrėtų?
Ar net sapnas brangus
Tau gyventi padėtų?
Saulė spindulius iššvaistė,
Nėra net vandens akyse,
Smėlį dykumų išgraibstė.
Be akių ką nors matysi?
Jei pabustum tu vienas
Ir neradęs garsų
Vėl pajustum kas dieną
Daug šalčiausių skausmų?
Bet skambėjimas netiltų,
Kur negãli pasiekti.
Ir mintis staiga netilptų
Tai beliktų tik prisiekti...
Oi, šviesus rytojau!
Neški muziką į širdį.
Nors gerokai įdienojo,
Niekas manęs jau nebegirdi.
Stiklo sienos stabdo garsą,
Akmenys jausmus sulaiko,
O krūtinę skausmas varsto,
Spaudžia sienon žvilgsnį klaikų.
Seka akys, rankos liečia
Akys liūdnos – nesuvokia
O! Net sielą mano kviečia.
Patekau aš ten, kur dvokia.
Su aušra ateina voras.
Akys seka, miego nori –
Audžia tinklą jisai storą,
O tinkle jau mano koja...
Mėto plytas, būgnais muša.
Bet daina metus begrojo.
Lietūs pila kartų dušą –
Nors šiukšlyne įdienojo!
Plaunant smarvę, triukšmas baigės.
Juoda balta ant to voko –
Sako man kažką tos raidės,
Bet spane skaityt nemoku.

Komentarai