
Nežinia
Kartais nežinia nuneša toliau, negu tu gali įsivaizduoti, nes ji yra neapčiuopiama ir daugialypė. Joje nėra ribų, nėra ir pradžios. Nežinia pasiglemžia tą pačią akimirką, kai suvoki jos prasmingumą: įsisupi tarp miglos skiaučių ir bandai priešintis žinojimui.
Kartais suvokimo riba susiaurėja iki beviltiško baimės jausmo, tuomet esi vedamas tik minčių ir jausmų, aklai pasitiki būtinumu ir praeitimi - nesuvoki nei dabarties, nei ateities. Suvokti nežinios neįmanoma taip pat kaip ją pastebėti, jog ji jau pradeda tave traukti į savo begalinius ir ciniškus nasrus.
Suprantama, kad kai kuriems individams įprasta priimti nežinią ir jai pasiduoti, o kas blogiausia - jie to nesuvokia vos tik pakliūvę. Blogiausia yra ir tai,kad nežinia įtraukia tada kai nenori

Komentarai
Pati dienoraščio pradžia ir pavadinimas kažkuo priminė Sauliaus Mykolaičio "Arbata". O apie patį turinį aš taipogi labai dažnai panašiai pamąstau. Ar bent jau taip įsivaizduoju :D