KūrybaEilėraštis
Principai, dėja
Niekada neleisk grandinėm veržti kaklo,
Paklusti vien tik norint to laikytis
Jau noriu spjauti ir sakyti:
eik tu peklon!
Šita šalta grandinė
maloniai veržia kaklą būtinybei,
juk žmonija tvirta, galinga..
ar ne per mandra? Išaukština, paslysdama ant purvo.
Pakelia galvas visai didybei,
neduok Dieve ji nebus madinga..
Ne taip kaip priimta žmogystai kapanotis,
šiaip gali dėl manęs pūkuos voliotis..
Bet neįskiepis būtinybės
Įsirėžti tau į kaklą grandine
Laisvė juk yra!
Ai ne,
Suklydau, nes drąsu labai.
Nemėgsta maištautojų, matai.
Čia gali spjaut į veidą, nors ir nesuprasi
Gali aiškint, vergti, šliaužti ir raitytis
vistiek mina šalta tau spjaus į širdį
Nesvarbu, gali ir meilės ramumą prarasti.
Bet principas juk čia
visų svarbiausias.

Komentarai
Ačiū ir už tokią, kad ir nepalankią kritiką, aš kol kas eksperementuoju.:)
Na, grožinei literatūrai toks darbas tiktų, nereikia jau taip 😃. Rimas lyg ir pradžioje šioks toks, pritemptas, buvo, bet paskui ir visai išnyko. Vėlgi, tema tikrai įdomi, bet išpildyti neišeina tau. Arba nuvalkiotus ir netinkamus žodžius naudoji, arba kai kur tiesiog "nušoki" nuo esmės.
Pirma pastaba: reikia mokėti kurti (gal ir moki, bet ne šįkart) Antra pastaba: reikia kurti normalia tema (čia tik prozai tiktų, ir žanras jau nelabai net grožinei literatūrai tiktų) Trečia pastaba: jei nerimuoji tai ir rašyk, kad proza arba nurodyk kitokį žanrą pati parašydama Žodžiu, nekoks darbas, dar ir įtaigumo trūksta.