Sapnai. Kelionė į mano mintis

Pelės.

Sumišusi nubudau. Nesitikėjau tokio sapno, tačiau akimirksniu jį užmiršau, nes po keletos sekundžių miegas įsitempė atgal į sapnų pasaulį.

Žadintuvas (jei kam įdomu - Green Day - Know your enemy. Galbūt visiškai netinkama muzika prabusti..?). 11 valanda man dar tebeesti kažkoks nesusipratimas, nes prižadėjau keltis ne vėliau vienuoliktos.

Po 15 minučių vėl pabudau. Suspėjau vėl kažką susapnuoti, bet neprisiminiau ką - man net nesvarbu. Gal keltis? Tiek to.

Vėl sapnas. Tik šįkart jis buvo kaip veiksmo trileris: nuo kažko bėgau. Bet man tai patiko. Tiesa, tokie sapnai kiek trikdo, nes jie nieko gero nereiškia. Nesistebiu - pamanau ir nulūžtu vėl lygiai už 15 minučių.

Nutirpo ranka. Patraukiau ją į vietą ir susimasčiau apie galimybę keltis.

Be 5 minučių 12. Pabundu. Na, jei jau pamiegoti nusprendžiau, tai gal ir vertėtų. Kadangi naktimis paprastai nemiegu, miegas bando pavergti mane šviesiuoju paros metu. Tačiau aš kovoju.

Sutrikusi pabundu ir nesuprantu kur esanti. 12:17. Na gerai, priimu įššūkį. 

Atsikėlusi beveik pamirštu sapnus, lieka tik gražiausios nuotrupos. Saugau jas, nes man jos rūpi. Galbūt jos kažką kužda.

Ne ne, blogų man nereikia. Blogybės ir tuštuma persekioja kartkartėmis, tačiau man tikrai nerūpi, nes mintys nukreiptos į mano dieną, mano šviesą ir mano rytojų. Nesvarbu, ar seka mane kas, siekdamas įgelti, ar sužaloti aštriais ašmenimis. Tačiau aš veikiu apgalvotai, kai vaizdas būna ryškus: galiu įsėsti į bet kokį automobilį ir nuvažiuoti, kol baigsis sapnas ir prasidės kitas. Sapnuose įmanoma šį tą kontroliuoti, tačiau jo siužetas tekės įprasta vaga, kad ir be manęs, ar ne mano valia.. Tačiau priešai liks už manęs, o blogi vaizdiniai liks kažkur toli pasąmonėje.

Realiame gyvenime mes nestatome teatrų iš paralelių ir fantazijų, taip pat mes negalime ištrūkti nuo blogų vaizdinių, kurie mums pragaikštingai kužda apie nelaimes. Juk neįmanoma suplanuoti kažko, kas jau vyksta pagal scenarijų, nes mūsų laisvę kontroliuoja kažkas kitas, nesuprantamas. Blogis ims viršų tol, kol bus pasiekėjų. O jų tikrai bus. Kartais žmonės prilimpa tau ant uodegos ir tu nieko negali pakeisti, jie juk nemato tavęs iš priekio, kai beviltiškai tabaluojasi prie subinės - ten jiems ir vieta. Piktybiškai džiūgauja, seka ir... patikėkit, atrodo išties apgailėtinai.

Bet užuojauta jiems, nes jie neturi gyvenimo, neturi kitos veiklos, neturi gražių minčių, siekių. Jie išvis negalvoja, o elgiasi kaip tarakonai, kurių tikslas pakenkti, siekiant išgyventi. Jie minta atliekomis ir patys tampa pasišlykšėtini žmonių (!) atžvilgiu. Žmogiškumo lygmuo jiems toli, nes jie savąjį jau pasiekę, daugiau jiems nieko nereikia. Jie vaidenasi kaip blogas sapnas, kurį nesunku pamiršti, nes jie nenori pabusti. Pažįstu priešus, tačiau jie patys už mane nusprendė būti priešais, nors to aš nenorėjau. Vertinu kitokią savanorystę, todėl mielai jiems padovanočiau dalelę savęs su tikslu, kad jie elgtųsi taip pat, kaip ir aš su jais.

Labai prašyčiau, kad nebūtų įžeidžiančių ar sarkastiškų komentarų, ypač nuoširdžiausiai prašau vieno(-s) šio portalo nario(-ės). Tikiuosi žmonės protingi, tad supras. Ačiū.

Komentarai

einaras13

Pala, už gryną pinigą? Iš ko sprendi. Jei žmogus priima už gryną pinigą, jis nesuprastų tavo pozicijos. Šį kartą aš ėmiaus išnagrinėti įdomių fokusų, kurie stovi už tavo žodžių... Kartais reikia pasiremti logika, kad būtų galima suprasti kito žodžius arba rasti net jam pačiam nežinomų prasmių (todėl nesu tikras, ar tiesą parašiau). Žmogus, kruis viską priima tiesiogiai, už gryną pinigą, nesivargintų su tavimi ginčytis, išvadintų visaip ir dingtų iš tų varginančių, nuobodžiai ilgų,suktai protingų diskusijų

Nazgul

Einarai, Dienoraščiai dažniausiai nedidikuojami ir neadresuojami konkrečiam asmeniui ar asmenims, nebent adresatą nurodo pats autorius.Tikrai nemaniau, kad priimsi viską ką rašiau už gryną pinigą.

einaras13

Aš neskaičiau tavo tų sapalionių, bet paskutinę pastraipa nesusilaikiau ir perskaičiau... 1. Prašai mūsų neįžeidžiančių ir sarkastiškų komentarų... Ar mes čia rašom ką nors įžeidžiančio... Mūsų accountai būtų seniausiai užblokuoti, jei mes nežinotume tokio dalyko, kaip tolerancija. Sarkazmas - kas tai yra? Sarkazmas pagal tave yra kažkas panašaus į patyčią. Bet pala, ar sarkazmas nėra humoro forma... Iš sarkazmo reikia juoktis, o ne verkti, nesvarbu, jei ir jis šiek tiek pašaipus... Šioje situacijoje nesuprantu tavęs. 2. "ypač nuoširdžiausiai" - galvoji, kad tu tą frazę parašei ir tai virto tiesą. Atleisk, tas ypač nuoširdžiausiai nepalietė nė vieno mano jautraus nervo ir man jis pasirodė toks šaltas, kad žmogus, į kurį kreipiamasi, jam leidžiu į tą frazę spjauti... 3. Ar tolerantiška išskyrinėti žmogų ir dar jam prikaišioti kažkokius netolerancijos titulus. Tokie žmonės, atsiprašant, yra kiaulės. Ar Misantropia tau sugriovė gyvenimą? Visiškai palaikau jos nuomonę, nes ji bent sugeba nesikarščiuoti, blaiviai reikšti savo nuomonę, kurios tu labai nevirškini ir dėl to kiauliškai puoli ją. Ir beje, ne tik amžius rodo, kuri iš jūsų dviejų labiau subrendusi... 4. Kas anot tavęs yra protingi žmonės? Tie, kurie paklūsta tik tavai, naiviai ir kvailai nuomonei. Manau, tau neprošal būtų šaltas dušas arba elektros iškrova, kad pabustum iš savo saldžių svajonių, kad pasaulis yra rožinis, niekas prie tavęs nekibs ir piršteliu nepalies. Kaip tik, savo tokiu elgesiu keli antipatiją.... Matei, iš tavo eilutės kokį moralą galima išvesti. Geriau įsiskaityk į žodžius, gal suprasi. Mielai perskaityčiau visą dienoraštį ir parašyčiau dar didesnį moralą, bet kažin, ar aš ištversiu tuos tavo nesąmoningus kliedesius... Atleisk, kad sugrioviau tavo paskutinės pastraipos taisyklę, bet ji yra labai, labai amorali ir netolerantiška...

Misantropia

Tolerancijos pagrindas yra priešingos nuomonės, įsitikinimų, tikėjimo, pažiūrų, orientacijos, etc. gerbimas. Ir kaip tik tolerancija yra tau nebūdinga. Netiki? Pasisikaitytk savo rašinėlį, ypač tą vietą, kur imiesi teisėjos vaidmens ir skirstai visus į žmones ir nežmones.

Nazgul

Jei Tau asmeniškai pabodo, neverčiu juk visko skaityti : ) Esu pakankamai geras žmogus, niekada kitų nesmerkiu už tai,kad manęs nepagrįstai nekenčia, tačiau tai yra dienoraštis, todėl rašau kas man patinka:) O jeigu jau yra tokių žmonių, kurie tyčia koneveikia mane su savo priekabėm ir piktybiškai nervuoja - mano tolerancija atranda ribas :) Ką galiu padaryti, jei žmonės elgiasi nerafinuotai. Na bet man priimtinesnėje aplinkoje yra tik geri žmonės. O kad čia plakasi pagiežos pilna karma - tai jau ne mano problema. Ačiū už pastabas, bet į diskusijas nebesivelsiu, kadangi neturiu jokio noro pasiduoti neigiamai veikiančioms manipuliacijoms :) Peace ♥

Nazgul

Labai malonu, ačiū! :)

velniux

Tiesą sakant jau ima pabosti tavo sapalionės. Viskas šitam dienorašty buvo gerai, kol nepradėjai vėl kaip užsukta varyti apie žmones, kurie stengiasi tau pakenkti. Tau paranoja gal vystosi ar ką, kad visur matai tik "tarakonus", kurie ruošiasi tave suvalgyti? Į kritiką reikia atsakyti argumentuotai, o jei jau nesugebi jos priimti, tai reikėtų susimąstyti ar kartais problema ne tavyje.

Misantropia

Kurioje vietoje aš tave įžeidžiau? A... supratau... iš galvos išgaravo, kad tau nepatinka, kai žmonės turi kitokią nuomonę arba gali paneigti visus tavo teiginius. Na bet tiek to. Kaip vienai dienai, tai man tavo anos rašliavos buvo sočiai

4Blackberry

Visas dienoraštis - tai tarsi tikros mano mintys. Aš taip pat mėgstu atsibusti, bet po to vėl užmigti, ir vėl sapnuoti, ir vėl pabusti ir dar kartą užmigti, kol galiausiai ateina 12 valanda ir tik tada sugebu išlipti iš lovos. Aišku, ne visomis dienomis taip, bet labai dažnai. Ir kaip tik rytiniai sapnai įsimena labiausiai. Visi likę žodžiai gryna tiesa, o ypač paskutinė pastraipa atspindi mano mąstyseną. Neįtikėtina.