KūrybaEilėraštis

Ar tylėti geriau.?


Tyliu, nes nesu pratusi sakyti, ką galvoju.Aš drovi.Kai manęs ko nors paklausia, atsakau ”taip” arba ”ne”.Visada slepiu savo jausmus.Užmetu ant jų nosinaitę.
Tik ne čia.Čia aš kitas žmogus čia aš kalbu.Kalbėti man -tai patirti skausmą. Bet čia aš galiu.Išreikšti save.Atsiskleisti.Duoti.
Ne, nenoriu.Nenoriu.
Išpažinti=pripažinti, konstatuoti, atsiskleisti..pasakyti tiesą.
Tačiau aš ne sakau, aš rašau.
Rašyti-prasimanyti, vadinasi, meluoti.
Gal ir meluoti, gal ir pasakoti kaip yra iš tiesų tik ne apie save!Žinoma, įdėti šiek tiek savęs vieno ar kito įvykio vingiuose, bet taip skrupulingai, taip šlykščiai, taip taupiai, taip siaurai ir apgalvotai, kad praktiškai niekas, išskyrus artimus, labai artimus žmones to nepastebės.Tai padvelkusio aromato paslaptis, kurios gera virėja neatskleis jokiame savo recepte.Ir šatai manęs prašo pasakoti apie save.Pakelti drovumo šydą.Aš sustingstu…ir tik guldydama eilutes čia galiu tai padaryti…
Gaila, kad ta spyna surakinusi mano lupas neturi raktelio…

Komentarai