Mano širdis pritvinkus pykčio,
O akys smėlio pilnos.
Sapnuojasi naktim man mūšio laukas
Žygdarbiai, kurie atrodė kilnūs.

Aš pabundu, kai nusileidžia saulė.
Atidarau senelio spintą,
Taip tyliai, kaip tik sugebu,
Kur akį glosto senas šalmas pakabintas.

Naktim aš išeinu į mišką,
Ir ligi pusės sulendu į pelkę.
Ten stoviu ir girdžiu
Kaip vyrai nužudyti verkia.

Ir taip kas naktį.

Komentarai

nemesk_akmens

smagu, kad patiko

uzkasta_negyva

šitas daiktas kažkuom man patiko.. su trigubom prasmėm.. (: