Rytais, kai jie vakarais virsta.

Pasiilgau lietaus.

Naktimis mane supa gatve riedančių automobilių šviesos, kurios glosto mano kambario sienas.
Rytais stengiuosi atsikelti anksčiau, bet mano anksčiausiai vis tiek yra dešimtą, o iki tol vartausi, svajoju ir kuriu planus, kurie gąsdina mane pačią.
Dienas leidžiu visaip. Padedu, neveikiu nieko, vaikštau, gulinėju.


Jūroje netyčiomis į akmenis ir kriaukles supjaustytos pėdos.
Be galo ilgai nematytas draugas, kuris netikėtai parašo Ei, sveika išsiilgta!


Radau kaip bent mėnesiui pabėgti iš namų.
Per Vilnių, Kauną, Rumšiškes, Trakus, Vilnių. Ir gal ne mėnesiui, gal daugiau.
OK, aš to noriu.

Loneliness be over
When will this loneliness be over?


Išmečiau keletą žodžių iš gyvenimo. Įdėjau keletą naujų.

Komentarai

nemiegu

Man rytais nesiseka, nepatinka. Ir aš pati nemiela. Nebent rytai labai ankstyvi pasitaiko. O vakarai.. Vakarais gyvenu .

syncope

o mano naktys rytais virsta. taip, kad net vakaruose šviesu ir paukščiai čiulba. atrodo, lyg jonines kasnakt dienotvarkė taip pat daugmaž sutampa fly away from here, anywhere, i dont care... tik kaip(?)