KūrybaEilėraštis

Aplink mane


Stiklinė ant stalo
Man primena minčių jūrą
Sudrebinus stalą,
Vanduo išsilieja ir mintis nuplaukia kita linkme...

Žvakidė be žvakių, stovinti kampe,
Man primena tamsią gatvę be žibintų.
Uždegti žvakę
Reiškia paskleisti šviesą gatvėje,
Bet kam gi gatvėje šviesa?
Kai širdį užliejusi sunki tamsa.
Bet kai nerimas didėja prie kiekvieno gatvės kampo... Anaiptol gal ir reikalinga man šviesa.

Paveikslas be rėmų kabo ant sienos prieš mane.
Man jis primena beribį lauką
Klajoti juo galiu ilgą laiką...
Bet uždėjus rėmus laikas sutrumpėja,
Laisvės pojūtis pranyksta taip greitai...

Aplink mane nėra nė vieno tobulo dalyko
Ką gi, vadinasi ir aš pati esu netobula,
Gal verčiau užsimerkti ir nematyti,
Tylėti ir negirdėti, neklausyti,
Tiesiog nemąstyti, neieškoti tobulumo...
Tiesiog gyventi.

Komentarai