KūrybaEilėraštis
Moralas
Susipažino su nerimu,
kai verkė dūšia sava.
Apsikabino liūdesį -
visgi, pagalbos tai reikia.
Susibičiuliavo su ilgesiu,
kai suprato, kad siela vieniša.
O užuojautos nieks nesuteikė.
Išdavė kutenimą,
iškeisdamas į skausmą nuolatinį.
(ten, kai sakė, tai tvinkčiojo)...
Išsiurbė nuoširdumą -
Vis vien visi žino,
kad nieko ir taip neliko.
Paprašęs pagalbos
į aukštybę,
gavo tik sprigtą kakton.
Paklausęs
už ką tokia rūstybė,
neatsakė, nes nežino kodėl.
Ištraukė kažkiek pinigų,
galvojo papirks.
Bet vėlgi, gavo ko vertas,
nes nieks nieko neims...
"Pasauliu netikiu" - surėkė jis.
Ar verta pradėti tik nuo savęs,
pagalvokim, kiek daug dar aplinkui.
Apmąstykim ką turim šalia
ir ko netekom ir ką pamiršom...

Komentarai
Ačiū. O pagrįsk savo nuomonę.
nieko gero
Bendras įspūdis - geras. Nors net poetiška didaktika kartais gali erzinti... ;]]
žinai, o baisiai kažką primena. gal Brazdžionį.. galvoju.
Somehow I think: Toks nei piusas nei minusas tavo sis eilerastis... Toks eilinis atrodo. Nieko naujo. Bet uz idomia minti tai ivertinsiu...
Jei pastebėsit gramatikos klaidų, tai pardonamė. pasitaiko [bent jau man].