Nemesk tako dėl takelio.
jos veide jau buvo.
Dėstymas minčių -
senai suprantamas dalykas
(jai).
Išklausė garbinamo žmogaus
ir pasimirė -
išvyko pabėgti ji Maskvon.
O jis vis ją tik keikė keikė,
net patale merdėjimo.
O jis vis laukė ir tikėjo,
bet tik grįžo po išėjimo
(jo paties).
Per vėtras ir audras ji ėjo.
Gailėjosi (tik per vėlai)
Suprato, kad išvykt nereikalas jau buvo.
O ji bijojo ir tiek.
Dabar, kiek žmonės kalba, kad geras žmogus visvien
ir poetė savo jausmus išmanė
ir šiaip ant stalo pietums taip lengvai jos nepadės..
--- " ---
Turėjau aš ir vainiką
nusipynęs iš žolių,
tą kart jas ir šventom vadino,
bet aš nemegėjęs buvau tų gėlių.
Turėjau aš ir šluotą,
padarytą iš tvirtų šakų,
kaip sakė man senolis:
kaime išmoksi dirbti,
vaike tu.
(Nebūsi literatas, nebūsi tu poetas.
Eikvosi savo laiką per niek.
tu būsi artojėlis, o gal girtuoklis,
o aš tikėjau, kad aristokratas, o per niek. )

Komentarai
geras;]
jo.. visi iš mūsų tikisi būti aristokratais, o tampa.. tik niekingais girtuokliais
o šiaip kuo kvaila gėlė ir žolė. jokios sasajos neturi.nebent, kad augalas. čia pabrėžtinumą reikėjo suprasti, kaip žolė žalia vėja, o gėlė, kaip grožio simbolis.
hm., šiaip čia nieko rimuoto nėra..nebent savaime netyčiukas nutiko.
O man nepatiko, nes , mano manymu, kvaila yra rimuoti gėlių - žolių, arba per niek ir per niek.. Tikiuos nieks neįsižeis