
.nebetikiu.
.ji jam visada alsuodavo į kaklą, tyliai ir švelniai apglėbusi kojas prie savęs. bet visada tylėdavo.lyg tyla turėdavo pasakyti tai ką ji iškvėpdavo jam į ausį, kai vakarais jis atnešdavo dalelę savęs ir ir mažytę dozę laimės.tik jai žinoma visada to būdavo per mažai.
.tą vakarą jis neatėjo, neatnešė nei laimės, nei dalelės savęs.jis bijojo, tad nusprendė išeiti. negrįžo.
.dabar ji kvepavo tik savo ilgesiui į nugarą ir duso nuo savo minčių.

.tą vakarą ji išvėmė savo plaučius.
Komentarai
viskas bus gerai ir nekaltink ir nekankink savęs...
Pacientas_ rašė: Kuo labiau skauda, tuo maloniau darosi.
Kuo labiau skauda, tuo maloniau darosi.
Nebekankink savęs...