pati sau.
_____________________________
Ir aš drebu iš šalčio.
Ir man vėl bloga.
Ir vėl tyliu nes kalbėti per sunku.
O kad kas suprastų kad aš tik noriu pakalbėti.
Iš širdies. Be užuolankų.
Rėkti kiek leidžia plaučiai.
Juoktis iš to ką pati sukūriau.
Išsakyti ką jaučiu.
Apkabinti.
Pabučiuoti.
Fotografuoti.
Kalbėti.
Kalbėti.
Kalbėti, kiek tik galima kalbėti.
Apie tai kas buvo, kas bus. Ką jaučiu.
Dieną ir naktį, rytą ir vakarą.
Apie tai kas neleidžia naktim miegot, apie tai kas rytais pažadina.
Apie mus.
Apie juos.
Ir vėl apie mus.
Apie tai ką galvojam, ką jaučiam, kuo kvėpuojam ir kam.
Apie viską ir tik iš širdies.
O man ir vėl neramu.
Nes vėl plaukiu kažkur ir nieks manęs negirdi.
______________________________
o aš myliu iki pat širdies gelmių. bet kam tai rūpi?. Man.
Komentarai
O pas mane dangus tamsiai mėlynas ir varnai tik skrenda skrenda... gerai, kad grįžai. nors trumpam.
aš apie tave dažnai pagalvoju. ;] visai neliūdna, tik sopa. ;] bet tuoj praeis. ;] o dangus dbr toks gražus toks raudonas.. ;] tik ir norisi išbėgti į lauką su puodeliu žalios arbatos ir pakeliu cigarečių ir svajoti kaip gera jog jauti ir svarbiausia myli. ;]
vakar kaip tik apie tave pagalvojau. ... kažkaip...liūdna.
Gal laikas mum visiem duot kazka gero aplinkai ir patiem nieko jos neprasyt, tuo labiau nebedaryt jai nieko blogo? Susimastykim...