KūrybaEilėraštis
Vaikystės spalvos
Apšerkšnojusi stoviu
nestačia,ne dinamiškai.
Gaudau vaikystės sroves
iš ilgesio upės trykštančias.
Dar bandau pasivyti naivumą
ir tikėjimą,ne kaip vaikystėj
grandau jau užmirštą ir
nebegiedamą vaiko natom.
Ir apžėliau nepajausta meile.
Prisigėriau žiedlapiais krintančiais
ir išnėriau lyg pūkas iš žiedo
pasitikti gyvenimo vėjo aukų.
Išstovėjau,per dažnai įžiūrėjau
rūsčia formą savo pirštų galuos.
Ir vis gerdavau,ir vis geriu geriu
pagiežingos spalvos vandenį.
Lyg ir geriama,lyg ir išvaloma.
Troškulys skamba šaižiai
mano formomis ir kalbomis.
Ir jau nebespalvina džiaugsmu
vaivorykštės dukros išduotos.
Atsigert,užsigerti sielvartą
rūgštų, laimės sekundėmis.
Komentarai
M.. gana m.. savotiskas sakyciau.. na bet duosiu kokius 8
niu įdomiai įdomiai...bet bent man skaitant pasirodė,kad šiek tiek šokinėja mintys(arba jos nelabai siejasi,nežinau...) be to dar yra keletas klaidelių: NE apšerkšnOjusi ,bet apšerkšnIjusi ... ir po sroves turetų būti kablelis...tikiuosi supranti kodėl (sakinio skyryba)