Į popierinius namus
Tu grįžti karaliaus pavidalu.
Be kraujo lašo išsitrauki
Priekinį dantį.
O ji stovi tarpdury rausvais
Skruostais lyg sugėdinta mergaitė.
Žodžiais tų jausmų neapsakysi.
"jokių dramų, jokių dramų"
Ir jai nukrinta plaukai.
Karalius švytuoja kardu,
Dūžta vaza su pirmagimio
Palaikais - pelenai.
Aklas aviganis slepiasi po stalu,
Baltą tuniką atsargiai glostinėja vėjas.
Ir Tu.
Suklupęs po stalu laižais žaizdas
Lyg sužeistas šuo.
"jokių dramų, jokių dramų"
Karūna nukrinta.

Komentarai