KūrybaEilėraštis
Dabaigta esybė...
Atsiribosiu nuo visko,
Palikus gyvenimą juodam fone.
Išplėšiu širdį iš savo krutinės,
Vien tam, kad viska užmirščiau.
Atsiribosiu nuo jausmų,
Nes rožinė - tai nerealybė,
Nusiimsiu tą skraistę,
Nes užkniso dviveidystė.
Atsiribosiu nuo tavęs,
Paliksiu visa skausmą tau,
Įkalsiu tau vinį į makaulę,
Gal tada tau biškį dašils.
Atsiribosiu ir nuo likimo,
Nes jis visad smerkė mane,
Pylė skausmą į mano esybę,
Kurią dabaigei tu!
Komentarai
žmogau, visiems neįtiks, jai tau nepatinka niekas neliepia skaitys, man užtektu tik 1 žmogaus kuriam mano kūryba patiktu. man nėra būtina turėt jų daug. ir baigiam šią temą, aš tikiu kad kažkam tai bus priimtina. Bet vistiek ačių už nuomonę.
Rašau tą kas ateina į galvą. Ir nežiūriu ar tai barbarizmai ar ne. aš labai retai pataisau pirmines mintis, nes dažniausiai kai pakeičiu ką nors, tai ką parašiau tampa man svetima, neatpažįstama ir tada jis tampa nevykęs. Aš laikausi to kad pirminės mintys yra geriausios Be to kiekvienam neįtiksi...