KūrybaEilėraštis
Audra...
Naktis, dangumi prabėga pikti žaibai...
Oras toks gaivus, ramina sielą.
Aš esu čia - po šiuo dangum,
Kur angelai kadais bėgiojo,
Kai dar buvome vaikai.
Lašas po lašo ir pamažu pravirksta dangus - akimirka,
tai tik akimirka ir aš jau visa šlapia
Stoviu po debesim...
Kažkas beldžias į mano jausmus - pagalbos šauksmas...
Dar vis verkia dangus.
Jis šaukia!
Jam skauda!
Naktis ir aš joje
Stebiu bėgiojančius žaibus,
Kaip pasimetus siela neranda kelio į namus,
Balti vaiduokliai - juodoj nakty...
Keliauja dangumi tarsi nesusapnuoti sapnai...
Bet aš nenoriu miego, man tiesiog baisu,
Kai nebelieka šviesų,
Aš bijau užmerkt akis...
Maža neviltis trumpam pakeičia būsena.
Dar vis verkia dangus - aš skęstu!
Bet ne ašarose, o jausmų audroje...
Komentarai
Patiko tas meniškumas,kuris stebi, šią temą..Lydi ,nors gal, ne taip gražu,bet vistiek išvadoje ,t.y. pabaigoje suspindi....'''''....''''''....