KūrybaEilėraštis
Laikina
Baltos, akinančios šviesos
Lyg blykstelėjo, dingo laikinai.
Mano rankoje nuotrauka su atvaizdu,
Mintyse užsirakino amžinai.
Žmogus kurį mylėjau... Jau netekau...
Skausmas braižo širdį - laikinai...
Bet sparnai kuriuos turiu
Suras man naują žvilgsnį...
Tai kas, kad nenušvito saulė,
Kai šaukė ją pavasaris vardu.
Kai ašaros drėkino skruostus...
Juk tai laikina... Tai nesvarbu...
Bučiniais paslėpti tamsą,
Bučiniais nupirkti melą,
Parduoti kūną ir pamiršti svajones...
O po to išskristi į melsvas dausas.
Tai ne melas ir ne tiesa
Tai tik paprastas apgaulės ratas,
Kraštutinumo pilni pažadai.
Bereikšmiai, nevilties pilni žmonių veidai....
Ir čia aš, dar vis laukianti tos ateities
Kuri nors akimirkai ims ir suspindės...
Komentarai
Atrodo kiekvienas stulpelis, turi savo žavesio,nors toks jausmas ,kad kiekvienas, beveik stulpelis atskiras,bet viskas, tarsi, neblogai deri....Bendras vaizdas labai žavus...Dešimt balų skiriu ,nes mažiau nebegaliu...Neblogas rimas,ir pliusas didelis....''''''
Labai savotiskas, tuo man ir patiko.
viskas la9kna, gal ir gerai
Nelabai, nelabai....
kazkaip idomiai, bet gal visai nieko
man visai nieko
tiesiog grazu ir tiek...
cool! va cia taj tikras grozis dar tajp rimuojasi
ka as zinau.. gal del to kad skaitydama apie kitka galvojau, bet is esmes tai man nepatiko ir as nepagavau esmes... ta prasme, ta esme lyg ir noreta buvo parasyti, bet kazkaip niesejo... krc, nepatiko