KūrybaEilėraštis
Naktis
Naktis, dangumi prabėga pikti žaibai,
Oras toks gaivus, ramina sielą.
Aš esu čia - po šiuo dangum,
Kur angelai kadais bėgiojo,
Kai dar buvome vaikai.
Lašas po lašo ir pamažu pravirksta dangus - akimirka...
Tai tik akimirka ir aš jau visa šlapia.
Stoviu po debesim.
Kažkas beldžias į mano jausmus - pagalbos šauksmas.
Dar vis verkia dangus,
Jis šaukia,
Jam skauda...
Naktis ir aš joje,
Stebiu bėgiojančius žaibus
Kaip pasimetus siela neranda kelio į namus...
Balti vaiduokliai, juodoj nakty,
Keliauja dangumi tarsi nesusapnuoti sapnai...
Bet aš nenoriu miego
Man tiesiog baisu
Kai nebelieka šviesų
Bijau užmerkt akis...
Maža neviltis trumpam pakeičia būseną,
Dar vis verkia dangus
Ir aš skęstu,
Bet ne ašarose,
O jausmų audroje...
Komentarai
Yra jame, daug gražių akimirkų, parašyta, vaizdingų.Devyni balai.....'''''''
perskaičiau vakar ir perskaičiau šiandien. šiandien jis man pasirode geresnis nėra tobulas, bet ir nėra blogas
saunius eiklius...gal vietom truputi iskrinta bet tikrai neblogas.
gal ir nieko...
Taigi chia baltos eiles, o jos nesirimuoja...
na siaip kai skaitai garsiai..tai pajunti kad nera rimo....