KūrybaEilėraštis

Prisiminimas


Baltos, akinančios šviesos
Lyg blykstelėjo, dingo laikinai.
Mano rankoje nuotrauka su atvaizdu,
Mintyse užsirakino amžinai.

Žmogus kurį mylėjau... Jau netekau...
Skausmas braižo širdį - laikinai...
Bet sparnai kuriuos turiu
Suras man naują žvilgsnį...

Tai kas, kad nenušvito saulė,
Kai šaukė ją pavasaris vardu.
Kai ašaros drėkino skruostus...
Juk tai laikina... Tai nesvarbu...

Bučiniais paslėpti tamsą,
Bučiniais nupirkti melą,
Parduoti kūną ir pamiršti svajones...
O po to išskristi į melsvas dausas.

Tai ne melas ir ne tiesa
Tai tik paprastas apgaulės ratas,
Kraštutinumo pilni pažadai.
Bereikšmiai, nevilties pilni žmonių veidai....

Ir čia aš, dar vis laukianti tos ateities
Kuri nors akimirkai ims ir suspindės...

Komentarai

Sahja

.....gyveno mergaitė kuri tikėjo idealais.....o iš visų labiausiai laime.....ir liko tik tikėti tuo kas yra dar įmanoma.....svarbiausia..... Sutinku pusiau su Zimbabve,dar labiau sutinku su nepravirkęs_vaikšto,bet duosiu dešimt balų,nes draugystė svarbiausia tikrai....

nepravirkes_vaiksto

Taip paprasta, bet gražiai skamba: Bučiniais paslėpti tamsą, Bučiniais nupirkti melą,

Zimbabwe

.....gyweno mergaite kuri tikejo draugyste...o is wisu labiausiai meile......ir liko ji tiketi tuo kas yra neimanoma.......dabar ji tiki tuo kad nebetiki niekuo.......