buvo tamsu.nepamenu kaip,bet atsiradau vidury beribes pievos.maciau kaip dangui sunku laikyti tiek zwaigzdiu.norejau padeti,bet neturejau sparnu.pasijauciau bewerte.nes tada niekam manes nereikejo.niekas nezinojo kur esu ir kodel dabar..tokiomis akimirkomis megstu but wiena.ir tiesiog ziurejau i dangu.ir nieko,absoliuciai nieko netroskau.Nenoriu.Ko noriu neturiu.Kitko nereikia.

Komentarai

peteliske

dabar tavo parašyta mintis atitinka mano nuotaiką...absoliučiai nieko netrokštu, jei ko noriu neturiu,,,kitko ir nereikia... kai mėginu pasijust kažkam reikalinga ir miela, man pasako "nereikia" na ir tiek to.. labai gražūs žodžiai...