Jau senokai nesapnavau tokio ryškaus sapno. Kažkaip pabudęs norom nenorom ilgai apie sapną galvojau...

Guliu aš kažkokiam viešbučio kambary ant didelės dvigulės lovos. Apsirengęs, vidury dienos, lyg "prikritęs" porą minučių pailsėt ar kažko laukčiau, ar šiaip neturėdamas ką veikt. Įeina į kambarį Džordana Butkutė. Tai ir keisčiausia, kodėl būtent ji? - nei aš jos dainų paskutiniu metu klausiausi, kad dienos įspūdžiai pavirstų į sapną, nei aš jos fanas, kad pastoviai naktimis sapnuočiau. Ji tokia liūdna liūdna "Prikrenta" šalia manęs ir sako:
- Viskas bus gerai.
Ir "atžagariais" pirštais (ne iš delno pusės) paglosto man veidą. Pajuntu, kad jos pirštai labai šalti, tiesiog ledukai.

Va toks ir buvo sapnas, kažkokia susibalamūtinus nuotaika: Kodėl sapnavau būtent ją? Kodėl jinai mane guodė, nors pati atrodė taip, kad ją reiktų guosti? Kodėl jos pirštai baisiai šalti?

Komentarai

v_k

Sapnuoji Gustą/Butkutę - lauk bėdos...

theSIN

gal dainoj buvo žodžiai ir viskas bus gerai?

Sviesa_tunelio_gale

atsakymu paieskok sapnininke