|
jau velu,bet mano mintys lakios kaip ryte...as vaikstau juros pakrante ir ,mastau apie tave,apie tai kiek daug tu man padarei blogo.na tai nebuvo blogi darbai,tu tiesiog skaudinai mane to pats nezinodamas ir visada tikejaisi atleidimo.bet as nesu gelezine,jausmai pratruko ir supratau kad daugiau nebegaliu visko tverti...nebegaliu tverti tavo nuotaikos pokyciu,jie man lyg audra juroje ,skandinanti mane...dabar vaikstau ibridusi i jura ir dziaugiuosi laisve kurios jau seniai nejauciau.zinoma ne tik ja dziaugiuosi...as dar prasau juros...prasau juros nuplauti mano purvinas kojas,kurias sutepei tu...zinoma, tu to nezinojai...
|
Komentarai
tai mano sirdies istorija...
sprend your wings and fly away
Net nežinau ką ir berašyti, viskas taip asmeniška...