Blaskausi is vieno kampo i kita.Laukiu kokios nors zinios is taves.As zinau,kad tu mane vis dar myli,sakei man tai pries keleta dienu,kai matemes.Juk meile negali isgaruoti taip greit...juolab tokia,kokia man jauti...As laukiu is taves zinios.Tas laukimas drasko sirdi.Tai pats nemaloniausias jausmas...Bet as laukiu ir tikiu...As tai zinau...As tuo isitikinusi...Tu duosi man zinia...Jei jos nesulauksiu is taves,as taves ieskosiu...Bet man nereikes...Tu duosi man zinia
Jausmai karsti,kaip vaiko noras.
Tokie jauni,neramus...
Atrodo perliptum visas tvoras
Ir pasiliktum siapus...
Kur saule sviecia amzinai,
Ten visada negestantys jausmai.
Tik negeliu palikti as sio savo ploto...
Nors nezinia ir veda jau mane is proto.
|
Komentarai
saunu kad kazkam gera padariau(siuo atveju tave pralinksminau...)
nezinau,ar cia i tema,bet pralinksminai kotais su tom ziniom...
laukimas nezinia ir tyla didziausia bausme uz klaidas............
man o telefoniukas irgi tyli
tik nesielvartauk tau butinai parasys...
o mano telefonas tili jau atrodo nuo kokio ketvirtadienio, ir as nesiskundziu
is manes? zinios?
Man kažkada panašiai buvo . Bet tada aš velnioniškai pykau! :-]]