KūrybaEilėraštis

As tik noriu būti tuo, kuo esu


Kai medžių šakos linksta
Nuo sunkių, pilkų lietaus lašų
Aš svajoju naktį tapti drugeliu
Skristi lyg maža plaštakė virs žmonių galvų.

Likti tavo delne, ten man bus saugu,
Bet ar saugumo jausmo man tereikia?
Ar ledinių tavo akių, šio klausimo
Atsakymo aš vis nerandu.

Tad blaškaus tarp šviesos ir tamsos akių
Nuo nežmoniškų širdies skausmų.
Aš nežvelgiu pasauliui į akis
Aš bėgu nuo jo kaip naktis.

Leiskit, man būti tuo kuo esu
Leiskit, kilti kur man bus saugu
Ir vėl prašydama verkiu..
Krištoliniai lašai krenta ant krauju nupiltų grindų.

Aš iš baimės vis stingstu,
Kaip noriu gyventi tamsos laiku,
Šviesa man užveria akis, aptemdo mintis.
Aš tenoriu būti Tavo paskutinė viltis...

Komentarai

Zimbabwe

nera neimanomu swajoniu yra tik musu ribotas supratima sapie tai kas imano....