KūrybaEilėraštis
Be svajonių, be vilčių...
Atmerk akis, kad pamatytum, koks pasaulis žiaurus
Atsimerk, nes privalai išvysti bereikšmius žvilgsnius
Nes aš nematau tavęs.
Nematau tu svajonių...
Ir nesistengiu jų matyt .
Nes nebenoriu
Aš nesistengiu būti tokia kaip Tu
Aš juodas taškas tarp minios spalvų,
Aš tik bereikšmis lašelis, nukritęs ant tavo delnų...
Nuvalytas ir paliestas rūsčiu žvilgsniu.
Bet aš sugrįšiu...juodu lyg naktis drugeliu.
Ir pasakysiu, kad Tu man niekas esi.
Nes Tu dviveidis žmogus, be jausmų ir širdies,
Be svajonių, be vilčių...

Komentarai
cia jau normaliau.. nors irgi kichu atsiduoda..
geras.
Aciu visiems uz komentarus,replika-ji pades kuriant kitus Malonu kad sugaisot savo laika ir perskaitete
Mintis nebloga...eilerastis gan paprastas-visai nieko. Bet kas cia visiem pasidarė kad pradejo kurt tik apie liudesi ir pesimistiska požiuri i gyvenima???
o man sitas visai neblogas
nu ką aš galėčiau pasakyti... nelabai man, nelabai.. gal tiesiog ne mano sielai šis eileraštis.. nepriimk visko asmeniškai Night_Butterfly
man atrodo cia kasko truksta...
ne. vėlgi nebe pirmą kartą pastebiu, kad mintys išreiškiamos paprasčiausiu būdu, neieškant meninių priemonių. bet nesakau, kad tai nėra taip blogai, kaip galėtų būti. tik reikia pasistengti mintis išdėstyti pradžiai ne kaip prozos kūrinyje.